
Nemirtinga mintis biologinės būtybės galvoje, kuri visą laiką turi apsvarstyti: ką gi kiti apie mane pagalvos? Nori daryti, ką sugalvojęs, bet ši nematoma siena išnyra ir sustabdo beveik visus žmones. Dažnai matau net didelius lyderius, įmonių vadovus, savininkus, pabrukusius uodegą prieš konceptą pavadinimu „kiti“.
Aną dieną pamačiau spaudoje, kad Lietuvos įžymybė sunegalavo, bet nebuvo tiek įdomu, kad atsidaryčiau straipsnį. „Hm, – pamaniau, – kažkam gyvybė ar mirtis, o man net neįdomu.“ Stipru? Taip jau yra su mumis, plėšrūnais (juokiuosi!).
Realiai tai „jie“ nieko nepagalvos arba galvos apie save, nes jiems nelabai ir rūpi „jūs“. Čia mums rūpi „mes“. Įdomu tai, kad mums kitų nuomonė apie mus yra svarbesnė dažnai negu mūsų nuomonė apie mus. Kodėl? Nes tai biologinis mechanizmas – mes norim atrodyti kaip herojai, o ne kaip niekšai. Herojus gyvens, o niekšas bus pasmerktas. Čia gimsta nerimas.
Štai keletas išblaivančių klausimų šia tema, kurie labai padeda veikti tai, ką bijai veikt (dabar mintyse bent vieną atvejį įsivardink, kurio nedarai, nes „ką kiti pagalvos…?“):
Kas konkrečiai, tu manai, apie tave galvoja? Vardas. Palauk. Neskubėk. Atsakyk.
Mūsų idealai ar jau pasiekę tai, ko tu trokšti, žmonės yra labai linkę mus palaikyti. Prisiminkite saviškius, manau, jie jus tiesiog palaiko. O kurie kažkaip sunkiai su savimi sutaria, tai tikriausiai ne. Ir ką? Galvoji, jie dėl to pirštą pajudins? Bet tai koks skirtumas? Daryk, ką sugalvojęs.
Mano visi pažįstami įžymūs ar viešumoje veikiantys žmonės geba būti ir super blogose būsenose, ir vis tiek veikti viešumoje. Jie neturi to idealo, kad turi būti tobuli ir tik tada veikti.
Daryk, ką sugalvojęs. Tu esi originalas Visatos, milijardus metų Visata gamino tave ir dabar tu čia kelioms akimirkoms, maža dulkė esi, nesusireikšmink, tu esi niekas realiai. Tas įvaizdis, kurį galvoji apie save, yra net neegzistuojantis, nes tai vaizduotės ir atsiminimų hibridas, kurį įsivaizduojamai kažkas gali užpulti. Nėra nei kas puola, nei ką pulti. Daryk, ką sugalvojęs!
Problema yra ne, kaip padaryti, kad tave pamatytų šviesiai. Problema yra, kad galvoji, jog tas įsivaizdavimas yra tikras.
Daug metų vykstu į Peru ir bendrauju su ten esančiais išminčiais. Jų žodžiai ir buvimas, pasakymai yra tokie tikri, kad gali tiesiog nusikuklinti ir pajausti, ką žmogus sako. Patyrimas ir išvada visada būna tokia pati: išsprendžiama ne problema, o yra ištirpdomas tas įvaizdis ir susireikšminimas apie save, kuriam tai taip rūpi. Tik tada ateina laisvė, meilė, aiškuma.
P.S. Šiaip įdomu yra tai, kad mums rūpi net ką mažas vaikas apie mus pagalvos. Jo nuogas žvilgsnis gal net dar labiau glumina. Tikrumas, gyvumas kažką pažadina mumyse gal net dar labiau.

„Tai tokia reta ir stipri patirtis, kurioje dingo net laiko matas. Kelias į gylį apvertė visą mano jausmų ir minčių gamą. Domo arigato, osu.“
Diana MačiūtėPasaulio karatė čempionė, 5 danasAr nerimas dėl to, ką kiti pagalvos, yra didesnis už nieko nedarymo kainą?
Skaityti →Aš esu, koks esu, ir esu tobulas“ – teiginys, kurį verta sau kartoti.
Skaityti →Jeigu kaskart turi duoti teisingą atsakymą, tavo visas gyvenimas patampa „kontroliniu darbu“.
Skaityti →Užsiregistruokite pokalbiui. Kartu įvertinsime jūsų situaciją ir kitą žingsnį.
Užpildykite anketą – susisieksiu per 1–2 darbo dienas.